Pietine Birmos (Mianmario) dalimi praūžęs ciklonas Nargis 2008 gegužę, ištuštino ne tik ten esančius kaimus, bet ir turistines atrakcijas bei viešbučius visoje šalyje. Birma daugiau, nei bet kada uždaryta vakuume. Įspūdžiai iš turistinės šalies be turistų.
Muzikantų trupė muša būgnus, skambina ksilofonu, gongu, fleitos pūtikas skleidžia garsus panažius į dūdmaišio, o aikštelės viduryje artistas susisukęs į žvilgančius apdarus ir apsikabinėjęs banknotais dainuoja kiek tik jo balsas leidžia. Kokofoniją apvainikuoja cimbolistas karts nuo karto suduodamas per didžiulius cimbolus.
Pagal legendą artistas, dažniausiai transvestitas, yra apsėstas Šve Pyin dvasios. Tai dvasia vieno iš brolių, kuriuos nužudė karalius Anavrata, nes jie nesugebėjo atnešti poros akmenų Taungbjon pagodai. Šve Pyin priklauso trisdešimt septynių natų klanui, kurie gyvena medžiuose, upėse, akmenyse ir visi yra mirę žiauria mirtimi. Kad dvasios būtų patenkintos, žiūrovai aukoja vaisius, cigaretes, alkoholį ir pinigus, priklauso ką kiekvienas nat’as labiausiai mėgsta. Tuo tarpu artistas išdalina visas gėrybes auditorijai, kad visi galėtų džiaugtis dvasių dosnumu.
Sveiki atvykę į Amarapuros nat pwe – tai kabaretas, gėjų paradas, animistinis festivalis viename. Prie Ajujarvadi upės, tarp budistų šventyklų pilna prekystalių ruošiančių maistą ir parduodančių plastikinius žaislus. Šurmulio viduryje stovi didžiulis apžvalgos ratas. Du jauni vaikiai laiko jį parėmę pečiais, kad nenugriūtų, kiti du suka ratą laipiodami stipinais, tokiu būdu kelia ir leidžia metaliniuose krepšiuose sėdinčius ir pasižvalgyti norinčius. Visur žmonių minios, visur pilna kareivių, kurie akylai stebi kiekvieną judesį.
-Vyriausybė jaučiasi nejaukiai matydami, tokias žmonių minias,- sako Ye Aung, mūsų gidas ir taksi vairuotojas, vos tik atvažiavus į Amarapurą. – Jie norėtų uždrausti bet kokį susibūrimą, bet nat pwe per daug sena ir stipri birmietiška tradicija, todėl jie nedrįsta. Net karalius Anavrata įvedęs Teravada budizmą nesugebėjo išnaikinti tikėjimo nat dvasiomis.
- Užsieniečiams taip pat labai patinka šitas festivalis. Visi nori pamatyti senovinę birmietišką kultūrą.- Bet šiandien turistų reikia ieškoti vietinių minioje. Sukiojasi vos pora prancūzų.
Ye Aung netiki nat dvasiomis. Nepaisant to, šiuo metų laiku jis su žmona aukoja žalius bananus, ryžius ir jazmino žiedus. Sudeda viską į vieną iš miniatiūrinių nat šventyklų esančią jų gatvės gale. Tokiu būdu visi turi čia pat gyvenantį nat’ą.
amarapura nat pwe
Šiame audėjų kaime, pirmieji Nat pwe festivaliai prasidėjo maždaug aštuoniolikto amžiaus pradžioje. Nuo tada juos organizuoja uždaros muzikantų ir artistų trupės, perleidžiančios savo artistinius įgūdžius iš kartos į kartą. Šis šou pritraukia maisto prekeivius, daugybę atrakcijų ir žiūrovų.
Saulei besileidžiant magiškos nat energijos prisipildęs oras užpildo vieną po kito prasidedančius ir vienas už kitą garsesnius pasirodymus. Jaunimas šoka kartu su artistais, senoliai atidžiai spokso, motinos žindo mažylius. Kai viskas aplinkui skamba, šoka – sunku ir užsieniečiui netrepsėti į taktą.
Disneilendas
Už dviejų šimtų kilometrų žemyn Ajujarvadi upe stūkso apsnūdęs Baganas. Visiška priešingybė Amarapuros vibruojančiai nuotaikai.
Tūkstančiai šventyklų, pagodų ir stupų išdžiūvusioje pusdykumėje primena miražą, kuris priartėjus pasirodo esantis tikras.
Thatbyinnyu temple
Iki pirmojo tūkstantmečio vidurio čia vešėjo tropiniai miškai. Tada Pyu žmonės pradėjo ūkininkauti ir prekiauti. 874 metais karalius Pyinbya paskelbė Baganą Pirmosios Birmos imperijos sostine. 11 amžiuje valdant karaliui Anawhratha prasidėjo auksiniai laikai. Tuo metu buvo labai populiaru statyti didžiules budistų šventyklas ir pagodas, kaip kompensaciją už nuodėmes arba vietoj šeimos kapo. Budos skulptūros buvo pripildytos brangakmeniais ir auksu. Turtai pritraukė plėšikus iš Mongolijos ir Šan provincijos, kurie ieškodami lobių sugriovė daug Bagano istorinių paminklų.
Padarytą žalą bandoma atitaisyti iki šių dienų. Vietiniai statybininkai lipdo cementines Budų statulas, piešia negrabias freskas ir raudonomis plytomis užkaišioja šventyklų skyles. Tokiu pačiu negrabiu būdu įrengtas golfo laukas, nutiesta autostrada ir iškeltas 61 metro aukščio apžvalgos bokštas.
Visiškai nekeista, kad Bagano nėra UNESCO pasaulio paveldo sąraše. UNESCO programos specialistas pavadino Baganą “Disnėjaus fantazija paversta vieną iš pasaulio didžiausių religinių ir istorinių vietų”.
Smėlinė drobė
Vos tik pravažiavus istorinius miesto vartus pasitinka kasdieninis pasisveikinimas: Hellowhereyougo! Jaunas vaikinas sustabdo mopedą ir prisisako esantis Htin. Gal mieli turistai norėtų pamatyti mano paveikslus? Bet ne čia, truputėlį toliau. Žingeidumas nugali įtarumą ir einam ieškoti nuošalesnės šventykos.
- Atsiprašau-, sako jis besislėpdamas šešėlyje nuo deginančios saulės, – man reikės mokėti baudą, jeigu kas nors pamatys bendraujant su turistais. Mes dirbam be leidimų. Pakelės suvenyrų parduotuvės prekiauja daiktais pagamintais režimo kontroliuojamuose fabrikėliuose arba verslininkų, kurie moka dideles duokles vyriausybei.
Sakydamas “mes” Htin kalba apie keletą dešimčių amatininkų, kurie kopijuoja šventyklų freskų elementus ant smėliu padengtos drobės ir pardavinėja turistams. Tačiau šie metai nesėkmingi. “Esat pirmi turistai, kuriuos sutikau šią savaitę”,- atsidūsta Htin. Didžiausios Birmos turistinės atrakcijos suvenyrų stendai stovi apleisti, kaip ir visos Bagano šventyklos.
Boikotas
Režimo iniciatyva 1996 – ieji buvo paskelbti Mianmario lankymo metais. Vizos ir keliavimo apribojimai palengvinti, už šimtus milijonų dolerių ir priverstiniu darbu sukurta turistinė infrastruktūra. Vienu iš šios iniciatyvos rezultatų tapo Kalau, kalnų kaimelis, kuris vertėsi ūkininkavimu ir prekiavo medžio drožiniais. Po 1996 metų dauguma vietinių gyventojų ėmė verstis turizmu. Vienas po kito pradėjo dygti viešbučiai ir rastis nauji kelionių gidai.
Viešbučio Eastern Paradise savininkas tik vienas iš daugelio pakeitusių verslą. Anksčiau gaminęs ir prekiavęs baldais, dabar jis turi dvidešimties kambarių viešbutuką ir organizuoja žygius į Padaungo kalnų gentis, kurių egzotiška išvaizda ir gyvenimo būdas traukia nuotykių ištroškusius keliautojus.
Nors jeigu tiksliau dabar apie Kalau turizmą turėtume kalbėti būtuoju laiku. Vartant viešbučio registracijos knygą tėra vos keletas įrašų su dideliais laiko tarpais tarp jų. Savininkas patvirtina, kad tuščios gatvės kalba pačios už save – turistų nėra.
Vienuolių demonstracija Rangune 2007 rugsėjį atbaidė daugelį lankytojų. Birmos opozicijos tikslas turistams boikotuoti šalį buvo atsitiktinai pasiektas 2008 metų gegužę, ciklonui Nargiui nusiaubus pietines provincijas ir Ranguną. Kai po dešimties dienų vietiniai gelbėtojai pagaliau pradėjo gelbėjimo operacijas, nelaimės pasėkmės pasiekė tragišką lygį: daugiau nei šimtas tūkstančių žuvusių, nušluoti kaimai, milijonas benamių.
Birmos turizmo asociacija pripažįsta, kad dėl ciklono Nargio pasėkmių 2008 metais šalį aplankė 90% mažiau turistų nei įprasta. Ranguno kelionių agentūros nuomone lankytojų skaičius sumažėjo 80%. Kelionių organizatoriai bandė kreiptis į Birmos viešbučių ir turizmo ministeriją prašydami suteikti vizas ant sienos ir tokiu būdu palengvinti įvažiavimą į šalį, bet iki šiol jokio sprendimo nepriimta.
Vakuumas
Keliaujant Birmoje susiduri su prieštaringais jausmais. Viena vertus nuostabūs kraštovaizdžiai besimaudantys skaisčioje saulės šviesoje, kurią lyg Birma būtų užpatentavus, žavi net ir daug mačiusį keliautoją. Nuoširdus svetingumas, be kurio nepraeina nei viena diena, daro šią šalį ypatinga.
Miestai, malonus pasinėrimas į praeitį, kurios dar nepasigrobė industrinė revoliucija. Automobiliai pagaminti šešiasdešimtaisiais ar net penkiasdešimtaisias metais (600 cc Mazda pamatysi ant kiekvieno kampo Mandalėjuje) laviruoja visose gatvėse. Geležinkeliai nutiesti dar anglų kolonijos laikais paverčia kiekvieną kelionę nuotykiu
Bet tereikia akimirkai sustoti, kad akis užkliūtų už kasdienį gyvenimą diktuojančio generolų režimo, kuris daro viską, kad išlaikytų žmones vakuume. Tokiu būdu laikas sustoja ir po Birmos saule nebėra nieko naujo.
Vardai Htin ir Ye Aung pakeisti pateikėjams prašant.
_________________________________________
Birma: važiuoti ar nevažiuoti?
Tiek daug išliaupsinta Birmos “mistika” daugiausia tėra kelionių organizatorių pardavimo triukas, sutirštintas įspūdingomis nuotraukomis, kurie žino kaip parduoti seną ir įspūdingą kultūrą kaip atrakciją. Kelionė į Birmą yra nepakartojamas potyris. Dėl visiškos izoliacijos, kuri išsaugojo autentišką kasdienį gyvenimo būdą, jog pasijunti lyg praeitame šimtmetyje. Jeigu tave suvilios ne šitas žavesys, tuomet tikrai sugundys pasakojimai iš ką tik Birmą aplankiusių keliautojų.
Neetiška
Burma Campaign UK išleistas Juodas sąrašas įtraukia tokias kompanijas kaip Total, Siemens, Alkatel ir net Lonely Planet. Pastarasis Australijos leidėjas, spausdinantis daugiau nei 250 kelionių gidų, buvo paskelbtas neetišku keleto žmogaus teisių organizacijų. Lonely Planet gido po Birmą naujausiame leidime detaliai aprašytas didžiulis žvilgantis Mandalėjaus oro uostas, bet visai nepaminėtas priverstinis žmonių darbas jį statant.
Atsakydamas į šį komentarą BBC Worlwide, dabartinis Lonely Planet savininkas, pareiškė:
-Lonely Planet tiki, kad sprendimas išleisti gidą apie Birmą nei palaiko, nei nepalaiko režimo. Knyga suteikia informaciją ir leidžia skaitytojui pačiam nupręsti važiuoti ar nevažiuoti į Birmą. Taip pat pataria jau apsisprendusiam keliautojui, kaip elgtisi ir ką aplankyti, jau atvykus į šalį.
Rough Guides neturi gido po Birmą. Kompanijos vienas iš savininkų Martin Dunford pasakė:
-Mes jaučiame, kad didžioji dalis Birmos turizmo infrastruktūros taip susijusi su karine vyriausybe, jog turizmas negali neparemti režimo. Ten keliauti tiesiog neatrodo teisinga.
Pastarasis leidėjas sutinka su opozicijos lydere Aung San Suu Kyi, kuri kviečia boikotuoti Birmą:
Atvažiuodami
Jūs paremiate režimą. Tai moralinės paramos forma. Jūsų buvimas šalyje leidžia karinei vyriausybei manyti, kad tarptautinė bendruomenė neprieštarauja žmogaus teisių pažeidimams, kurie čia vyksta nuolat. Birma dar bus daugelį metų, tai pasakykite savo draugams, kad mus aplankytų vėliau.
Išvengti režimo praktiškai neįmanoma. Jeigu už paslaugas reikalaujama mokėt JAV doleriais (pvz. įvažiavimo mokestis į Baganą), gautieji pinigai plaukia tiesiai į generolų rankas. Turistas gali nusipirkti traukinio bilietą tik naujais JAV dolerio banknotais. Jei jie bus dėmėti arba sulankstyti tikriausiai kasininkas pinigų nepriims visai.
Jei viešbučio darbuotojai su uniformomis, vardų kortelėmis ir nežmoniskai įsitempę, sveiki atvykę į vyriausybės viešbutį. Kiekvienas čia jūsų sumokėtas centas – dovana režimui.
Privatūs svečių namai privalo mokėti kasdienį mokestį už kiekvieną turistą, kuris nakvojo. Galiausiai privačių svečių namų šeimininkas priverstas nesavanoriškai aukoti dalį savo mėnesinių pajamų kariniam režimui. Korupcija – tai tik dar vienas iš būdų generolams išlikti.
(c) bvdp, rm
Gisterochtend reden de treinen richting Wellington met 45 minuten vertraging. Vanwege werkzaamheden die waren gepland voor de ochtendspits. 
